- protybė
- protýbė sf. (1) išmintis: Jiems prigimimas tai davė, ko grekai daugumu mokslo nei prisakymais protybės įgyti negal S.Dauk. Protybės darbai prasiplatina, amatai įsikerė[ja] IM1864,39.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.